Obligacijų rinkose randasi vis daugiau galimybių ir tikėtina, kad ši turto klasė liks patraukli 2023 metais. Investicinio reitingo kompanijų obligacijų pajamingumai turėtų peraugti valstybių pajamingumus.
Plataus mąsto išpardavinėjimai akcijų rinkose galimai suformuos potencialo akcijoms, kurių vertės mažos lyginant su pelno potencialu. Gali būti vertos dėmesio klimato kaitos problemas sprendžiančios kompanijos ir besivystančios rinkos.
2023 metais daugelis laukia infliacijos mažėjimo ir staigaus. Ar vis dėlto ji mažės lėtėjant ekonomikoms? Jeigu taip, centriniai bankai stabdys palūkanų kėlimus ir recesija tuomet gali būti ir ganėtinai trumpa. Vis dėlto jeigu infliacija laikysis ilgiau, problemų gali būti gerokai rimtesnių.

Namų rinka yra vienas labiausiai priklausomų nuo monetarinės politikos stabdžių segmentų. Matoma, kad namų rinkoje stipriai krenta paklausa ir tai gali tęstis 2023 metais. Statybų sektorius galimai lėtės, išlaidavimas trauksis baldams ir kitiems su namais susijusiems daiktams. Tai gali būti stiprus impulsas infliacijai mažėti. Tikimybė sulaukti panašaus scenarijaus NT rinkoje kaip 2008 metais, minimali. Visų pirma, nuo šios krizės pasiūla neaugo beprotišku tempu ir buvo gana subalansuota, nėra perteklinė. Ir antra, tie, kas ir įsigijo turtą kainų aukštumose, buvo bankų vertinami griežčiau iš kainos-vertės prizmės ir iš paskolos-pajamų pusių.

Limituota namų pasiūla turėtų apsaugoti nuo staigaus kainų kritimo. Situacija JAV ir Anglijoje:

Kita, didžioji dalis paskolų su fiksuotomis palūkanomis prieš kelis metus. Tik 5 procentai paskolų pagal kintamas palūkanas, lyginant su 20 %  2007 metais. Taigi turintiems paskolas, palūkanų didėjimas neįtakos kišenių gylio.
Anglijoje situacija prastesnė, bet ne tokia kaip pvz. 2005 metais, kuomet 70 procentų NT paskolų buvo pagal kintamas palūkanų normas. Šiandien paskolų su kintamom palūkanom apie 14 procentų, tačiau 25% su fiksuotomis 2 metų terminui. Taigi Anglijos NT rinkoje padėtis įtemptesnė. Turtingiausiose Europos šalyse visai nemažas procentas žmonių turi nuosavus būstus, be paskolų. ECB visuomet turėjo pastabas, kad lengva monetarinė politika gali veikti neproduktyviai, nes didės žmonių santaupos.
Vis dėlto ne visi turi būsto paskolas, nemaža dalis ir nuosavo būsto. Pavyzdžiui, Europoje, pastebimas žmonių santaupų lygio augimas, kurį įtakojo pandemijos periodas ypatingai.
Namų situacija Europoje - mėlynas stulpelis - nuosavybė su paskola, geltona - nuosavybė be paskolų skirtingose Europos šalyse. 

Europoje didesnė rizika, panašu, kad yra energetika nei būsto rinka. 2022 žiemai Europa turi apsirūpinusi atsargomis, pakeisdama rusiškas į suskystintas dujas iš JAV. Šiai žiemai saugyklos pilnos ir atsargų turėtų pakakti.
Kinija atsidaro po COVID ribojimų ir tai mažina tiekimo grandinių problemas ir tai gali taip pat prisidėti prie infliacijos šoko mažinimo dėl tiekimo problemų. Iš kitos pusės, atsidarius Kinijai pilnai, galimas vėlgi žaliavų kainų augimas dėl didesnės paklausos.
Kinijos atsitiesimas gali įtakoti pasaulines žaliavų rinkas ir auginti jų paklausą.

Yra dvi stovyklos analitikų, kurie mano apie esamą situaciją skirtingai. Vieni mano, kad meškų rinkos dar gali pasiekti daug didesnį intensyvumą, o infliacijos problemos primena 1970 metus. Tai reiškia, jog galime laukti dar gerokai didesnių kritimų ir bedarbystės lygio augimo, kol infliacijos lygis pradės mažėti.
Kiti šalininkai mažos recesijos, nes mano, jog recesijos turėtų ateiti po pasieto bumo. Ir nemato bumui signalų, iki recesijos verslo investicijų ir namų rinkos nefiksavo didelio bumo:

JP Morgan analitikai mano, jog 2023 metais tikėtina silpna recesija išsivysčiusiose pasaulio šalyse. SP500 indeksas krito 25 procentus nuo savo piko. Istoriškai, toliau po šio kritimo, akcijų rinkos dažniausiai atsistatydavo kitais metais. Du išskirtiniai atvejai nuo 1950 metų - 2008 metų ir 2000 metų krizės. 2008 metų scenarijui kol kas makro ekonomikai paralelių nėra daug, tuo tarpu 2000 metų paralelei - reikia didesnio įmonių verčių kritimo.
Augimo akcijos ir toliau lieka santykinai brangios, tuo tarpu vertės akcijos jau gana pigios lyginant su istoriniais standartais. 

Nors augimo akcijos brangios, jeigu monetarinės politikos griežtinimas pasieks piką, tai gali duoti palaikymą šio tipo akcijoms.
Tikėtina, kad ir kompanijų pelnai mažės nuo 10 iki 20 procentų, taip, kaip ir buvo 2000 metais.
Rinkos dažniausiai juda pirmiau nei pelnų prognozės. potencialiai nemaža dalis įskaičiuota:

Besivystančios rinkos. Dėl stiprių kainų kritimų,kompanijų vertės tampa mažos. Kainos/Pelno, Kainos/buhalterinės vertės, kainos/pinigų srauto, dividendų santykius vertinant,akcijų vertės gerokai žemiau vidurių ir pigios lyginant su pasaulio akcijomis. Taivanas, brazilija, Pietų Afrika, Kinija, Korėja,...

Galimi scenarijai ir jų poveikis: