DI bumo evoliucija: Kas gali tapti tikrais nugalėtojais?
Nuo infrastruktūros euforijos iki rezultatų pragmatizmo
Šiandienos finansų rinkose tvyro paradoksali įtampa. Nors dirbtinio intelekto galimybės vis dar gniaužia kvapą, investuotojų bendruomenėje euforiją keičia augantis nerimas dėl labai didelių kapitalo sąnaudų. Kyla esminis klausimas: ar mes vis dar tik liejame pamatus milžiniškam, tačiau tuščiam statiniui, ar jau pradedame gyventi DI pastatytame name? „Microsoft“ vadovas Satya Nadella šią dilemą įvardijo itin taikliai: tam, kad DI netaptų dar vienu klasikiniu burbulu, jo teikiama nauda privalo būti paskirstyta kur kas plačiau nei tik siaurame technologijų milžinų rate. Tikroji revoliucija prasideda ne tada, kai statomi duomenų centrai, o tada, kai jų galia pradeda transformuoti realiąją ekonomiką.
Technologinės sklaidos kreivė ir lyderystės kaita
Istorinė retrospektyva rodo, kad kiekviena fundamentali inovacija juda pagal numatytą technologinės sklaidos kreivę. Pirmajame etape kapitalas agresyviai plūsta į bazinę infrastruktūrą – geležinkelių bėgius, elektros tinklus ar šviesolaidį. Šiuo laikotarpiu rinkoje dominuoja „kirtiklių ir mentelių“ tiekėjai, tačiau šiandien mes pasiekėme kritinį lūžio tašką. Investicinis svorio centras pamažu tolsta nuo infrastruktūros statytojų ir krypsta link ankstyvųjų įsisavintojų. Tai fazė, kurioje technologija iš brangaus eksperimento tampa masiniu produktyvumo varikliu.
Šį perėjimą 2026-ųjų sausio 20 d. pabrėžė Satya Nadella:
„Kad tai nebūtų burbulas pagal apibrėžimą, būtina, kad DI nauda būtų paskirstyta daug tolygiau. Tai neturi būti tik ekonominis augimas, skatinamas kapitalo sąnaudų.“
Ką verta stebėti šiuo metu? Kokius KPI statyti įmonėms, kurias analizuojame?
Analizuojant įmonių rezultatus, laikas atsisakyti subjektyvių spekuliacijų ir pereiti prie platesnės duomenų sintezės. Kas svarbu:
• DI naudojimas: įrodymai apie diegiamus įrankius įmonėse.
• Ekonominė nauda: Konkretūs, kiekybiškai išreikšti veiklos pagerėjimai. Ieškoti, ar įmonės jau pabrėžia įrankių atsipirkimą ir naudą.
• Grynasis atsipirkimas ir grąža: Aukščiausia pakopa, kurioje nauda viršija investicijų kaštus.
Šiuo metu visa tai jau pastebima– DI transformacija nebėra tik vizija. Štai keletas ryškiausių pavyzdžių iš realaus verslo:
• Pardavimų augimas: 31 % didesnė investicijų grąža iš medijos kampanijų Šiaurės Amerikoje.
• Produktyvumas: Daugiau nei 30 % sumažintos darbo valandos kai kuriuose sektoriuose, kartu stabilizuojant darbuotojų kaitą.
• Sąnaudų optimizavimas: Klientų aptarnavimo srityje veikiantys DI agentai leido įmonėms sumažinti kaštus net 80 %.
Keletas realių pavyzdžių apie vertikalią ir horizontalią naudą:
- Horizontali (Klarna, L'Oréal): DI diegiamas į procesus, kurie liečia visus klientus. Čia ROI pasiekiamas per masiškumą. Net ir 2% efektyvumo padidėjimas vienam klientui, padaugintas iš milijonų vartotojų, sukuria milžinišką grąžą.
-
Vertikali (Walmart, JPMorgan): DI diegiamas giliai į specifinius procesus (tiekimo grandinę ar rizikos valdymą). Čia ROI pasiekiamas per tikslumą. Vienas išvengtas banko didelės rizikos įvykis (pvz. įsilaužimai į sistemas) ar optimizuotas krovinių maršrutas gali sutaupyti milijonus per vieną dieną.
- Walmart. Atsargų optimizavimas, tai lemia 1.5–3% geresnes kainas, nes DI derasi su tiekėjais 24/7, ko joks pirkimų skyrius fiziškai nepajėgtų.
Faktas, kad šimtai įmonių jau dabar fiksuoja realų pelną, yra esminis rinkos sveikatos rodiklis, signalizuojantis apie brandžią verslo transformaciją.
Netikėti lyderiai: Kodėl „senoji ekonomika“ laimi DI lenktynes?
Priešingai populiariam įsitikinimui, kad DI yra išskirtinis Silicio slėnio žaidimas, tikroji vertė kuriasi „senosios ekonomikos“ bastionuose. Kol technologijų sektorius yra persotintas infrastruktūros (net 85 % šio sektoriaus kapitalo vis dar skiriama pamatams), ankstyvieji įsisavintojai dominuoja finansų, sveikatos apsaugos ir pramonės srityse.
Tokios įmonės kaip „Walmart“, „Caterpillar“, „Roche“ ar „J.P. Morgan“ naudoja DI savo pagrindinei veiklai optimizuoti – nuo tiekimo grandinių valdymo iki personalizuotos medicinos ir sudėtingų finansinių algoritmų. Šios bendrovės nesiekia sukurti kito ChatGPT, jos naudoja esamą technologiją tam, kad padidintų savo veiklos efektyvumą už kur kas mažesnę kainą nei bazinės infrastruktūros kūrėjai. Tai sektorių diversifikacija, kurią rinka vis dar ignoruoja.
Vertinimo paradoksas
Šiuo metu stebime stebinantį vertinimo paradoksą, kuris sukuria retą galimybę įžvalgiam investuotojui. Infrastruktūros įmonės vertinamos itin brangiai – jų akcijos prekiaujamos beveik dvigubai brangiau nei likusios rinkos. Tuo tarpu ankstyvieji įsisavintojai, nepaisant jų demonstruojamos ekonominės naudos, vis dar vertinami kaip „atsilikėliai“.
Istorijos pamoka: 5 trilijonų dolerių „subsidija“ vartotojams
Žvelgdami į praeitį, matome pasikartojantį scenarijų: infrastruktūros statytojai dažnai tampa savo ambicijų aukomis, sukurdami perteklinę vertę, kuria vėliau nemokamai naudojasi kiti. Geležinkelių bėgiai tapo komunalinėmis paslaugomis, o „dot-com“ eros metu nutiesti milijonai kilometrų šviesolaidžio, privedę bendroves kaip „Global Crossing“ prie bankroto, tapo pigia platforma, ant kurios iškilo „Netflix“ ir „Facebook“ ir kiti iterneto milžinai.
Šiandienos 5 trilijonų dolerių DI infrastruktūros sąskaita, kurią apmoka didieji technologijų milžinai, efektyviai virsta subsidija galutiniams vartotojams. Auganti konkurencija modelių lygmenyje ir milžiniški skaičiavimo pajėgumai drastiškai mažina „žetonų“ (tokenų) kainas. Istorija moko: bankrotas ir perteklinis pajėgumas infrastruktūros lygmenyje yra būtina sąlyga kitai vartotojų turtėjimo bangai. Tikrieji nugalėtojai bus ne duomenų centrų nuomotojai, o tie, kurie ant šios pigios bazės sukurs revoliucines paslaugas.
DI revoliucija niekur nedingsta – ji tiesiog transformuojasi iš triukšmingų statybų į tylų, bet pelningą įsisavinimą. 2026-ieji žymi erą, kurioje lyderystę perima ne tie, kurie gamina lustus, o tie, kurie geba juos paversti konkurencinio pranašumo arbitražu.
Klausimas, kurį verta užsiduoti investuotojui šiandien: ar jūsų portfelis vis dar įstrigęs tarp DI statybininkų, laukiančių kitos užsakymų bangos, ar jūs jau pradėjote remti tuos, kurie šiose naujose erdvėse kuria apčiuopiamą ateities vertę? Tikrieji laimėtojai retai būna tie, kurie garsiausiai šaukia apie revoliuciją; dažniausiai tai tie, kurie tyliai optimizuoja savo pelno eilutes naudodamiesi kitų pastatytais pamatais.
Kažkada nagrinėtas dotcom bumas, kurio metu buvusios žvaigždės išnyko vėliau iš žemėlapio, tuo tarpu tikrieji nugalėtojau buvo visai kiti.
Dainius Šilkaitis/marketsfactor analitika
