Efektyvi ar (Ne)efektyvi rinka. Apie tai, kaip mes formuojame rinkas, rinkos formuoja mus
Rinkos dalyviai dažnai yra linkę ieškotis indikatorių, kurie gali parodyti, kiek valiuta pervertinta ar neįvertinta tinkamai. Kitaip tariant, svertų, kurie gali būti valiutų poros vertės rodiklis.  Šiame straipsnyje paanalizuosime tezes, kurios dažnai formuoja investuotojų ar valiutų spekuliantų elgesį rinkose.

Valiutų kursas atspindi visą įmanomą ar prieinamą informaciją vienu metu.
Egzistuoja idealus žinių pasiskirstymas, todėl niekas neturi pranašumo. Galbūt tai gali būti diskutuojama tezė kitose rinkose, tačiau valiutų rinkoje to nėra. Daugelis žmonių valiutų rinką skaito kaip idealią rinką, tokiu būdų vyrauja tikėjimas, kad rinkoje naujienų pasiskirstymas yra idealus ir rinka idealiai reaguoja į kiekvieną naujieną. Drąsiai galiu pasakyti, jog žinių pasiskirstymas rinkoje nėra idealus ir valiutų rinkoje vienas dalyvis gali įgyti pranašumą prieš kitą mokėdamas valdyti informaciją. Kodėl?

Informacijos, kuri veikia valiutų kursus, svarba ir svoris yra kiekvienu metu didelis ir visi rinkos dalyviai negali sugebėti apdoroti šios visos informacijos vienu metu.
Žinių bei naujienų pasiskirstymas nėra idealus ir todėl vienas dalyvis gali turėti privalumą prieš kitą. Bankas prieš banką, investicinę kompaniją, spekuliantą. Mažieji spekuliantai rinkoje sudaro nedidelę dalį apyvartų, rinkoje konkuruoja tarpusavyje didieji. O mes – arba einame su jais, arba prieš juos. Tas gebėjimas valdyti informaciją, kurią mums diktuoja grafikas kasdien, taip pat fundamentalaus sentimento, ciklo suvokimas, keičia prekybininko ar investuotojo elgesį rinkose.

Žinios yra galia ir stiprybė, tačiau pastebėtina, jog valiutų rinkoje žmonės dažnai nėra linkę apie tai mąstyti. Tai yra normalu, visgi rinkos galios negali būti paskirstytos visiems po lygiai. Rinkose vyrauja sveika konkurencija tarp pirkėjų – pardavėjų, kurioje vieni mėgina turėti pranašumą prieš kitus. Todėl visada sakiau ir sakysiu, jog kuo daugiau žinių investuotojas arba spekuliantas turi – tuo jis yra konkurencingesnis rinkos dalyvis. Kitaip tariant, vadovautis principu BŪTI-DARYTI-TURĖTI. Vis dėlto dažnai žmonės pradeda savo kelią į rinkas  atvirkštine tvarka. Ir nesvarbu, ar Nobelio premijos laureatas žvelgia į grafikus prie monitoriaus, ar amatininkas, visi rinkoje yra lygūs tol, kol neįgyja rinkai reikalingų įgūdžių. Ne IQ svarbiausia rinkoje, o emocinis intelektas. Tuomet jau galime toliau statyti savo ,,galios’’ piramidę. Žinios – galia!

Naujienų prieinamumas
Niekada naujienų informacija nebuvo taip lengvai prieinama, kaip dabar. Vis dėlto svarbiausia suvokti šios informacijos reikalingumą, kokybę, bei suprasti, kaip greitai ji veikia. Turiu mintyje ne tik apie naujienų paskelbimą, tačiau ir apie kainos elgesį grafike. Kaina grafike taip pat diktuoja mums informaciją. Informacija – tai ne tik straipsniai, ekonominių rodiklių paskelbimas, informacija – visa bendra aplinka. Vis dėlto, dažnai tenka pastebėti, jog žmonės nemoka apdoroti informacijos, nes šiuolaikinė ,,greita’’ žiniasklaida yra suformavusi blogus įgūdžius reaguoti į tai, kas nereikšminga. Gal ir nelabai patogiai nuskambės, tačiau reikia suprasti, ar informacija yra ,,tryda su kosuliu’’, ar vis dėlto rimta ir turinti įtaką. Dažnai, ypatingai Lietuvoje, tenka aplink susidurti su pirmojo paminėto scenarijaus egzistavimu. Ir tai formuoja reakciją į nereikšmingus dalykus. Grafike pamačius nedidelius impulsus prieš trendą – pasimetimas ir mėginimas eiti prieš trendą ir panašiai. Daugiau patyrę supras…

1900 metais, pati labiausiai naudota transporto priemonė Londono buvo arkliai. Jų greitis – 11 mylių per valandą. 2000 metai greitis - …. Patys suprantate. Bet vis tik – važiuojant galingiausiu autobomiliu, parodoksalu, tačiau vidutinis greitis transporto judėjimo Londone yra 11 mylių per valandą. Tas pats! Progresas gimdo progresą tol, kol mes pavejame jį ir vis tiek nueiname niekur.  Kuo daugiau informacijos ateina mums ar yra pasiekiama, tuo mažiau laiko turime jai skaityti. Gera naujiena yra tai, jog mes galime turėti idealų žinojimą, tiksliau geresnį nei kada nors anksčiau, bet bloga yra tai, jog mes niekada jo neturėsime vis tiek! Informacija kainuoja pinigus pristatyti, todėl puikios arba tobulos informacijos nėra, nes kai tik informacija pasklinda visiems lengvai, ji tampa nebevertinga rinkoje. Net jeigu informacija nemokama, jos didelis kiekis reiškia tai, jog tik nedaugelis ją perskaitys ir supras bei panaudos tuo pačiu metu. Primenu, turiu omenyje ne tik straipsnius, ekonominius duomenis, tačiau ir kainos grafike formuojamą informaciją, kainos dinamiką. Ar visi supras, pamatys tinkamus įėjimo taškus į rinką? Atsakymas – ne. Kitaip tariant, neįmanoma, kad visi vienu metu perskaitytų informaciją ir ją panaudotų tuo pačiu metu. Kitaip tariant, tobulas informacijos pasiskirstymas yra neįmamonas. Gyvenime visada mes laviruojame tarp kintamumo ir pusiausvyros. Kodėl finansų rinkos turėtų būti išimtis? Jeigu turint mintyje ekonominius rodiklius ar ekonominę fundamentiką, kuri gali įtakoti valiutų kursus, čia taip pat esame nuolat tarp kintamumo ir pusiausvyros. Svarbiausia - subalansuotas kitimas. T.y. stabilus, nuoseklus augimas/smukimas. Pasižiūrėkite į JAV svarbiausius ekonominius duomenis nuo 2014 metų gegužės mėnesio. Jų stabilus gerėjimas atitinka ir EURUSD kurso kritimą. Nepaisant to, kad po rodiklių paskelbimo rinka gali sujudėti priešingai nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ilgesniuoju periodu grįžtama į stabilų trendą grafikuose. Ekonominiai duomenys mums, rinkos spekuliantams, yra tas pats, kas kelio ženklai kelyje. Jie rodo mums, kad reikia sukti į kairę, tačiau neparodo, kuriuo metu, už kiek kilometrų ar metrų. Taip pat neparodo, kada išsukti iš dabartinio kelio. Įspėjimas, kad galimai greitu metu, tačiau kada – tai mūsų gebėjimas numatyti. Dažnai primenu svarbią taisyklę. Mūsų, kaip spekuliantų darbas – atsidurti reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje.

Paklausa- pasiūla?
Prieš tai aprašiau idėją, jog efektyvi rinka, kuri apdoroją visą įmanomą informaciją vienu metu, negalioja. Tai neveikia praktikoje. Yra egzistuojanti idėja, jog pasiūla ir paklausa veikia nepriklausomai viena nuo kitos. Jeigu tai būtų tiesa, tuomet kainos trendai neegzistuotų, kadangi rinkos iš karto eliminuotų bet kokį pasiūlos ar paklausos išsibalansavimą. Taip nevyksta, nes kainų tendencijos suformuoja didelius vėlavimus, kartais labai didelius atsilikimus iki tol, kol disbalansai eliminuojami. Bendrai pasiūlos ir paklausos suvokimas nėra visiškai objektyvus. Vis dėlto, galime matyti požiūrius dalyvių, kurie formuoja paklausą/pasiūlą grafikuose. Pasiūla ir paklausa yra tiek priežastis, tiek ir pasekmė. Valiutų tarpbankiniai dileriai žino puikiai, kurie rinkos judėjimai turės didesnį efektą už kitus ir tai atitinkamai įtakoja pasiūlos/paklausos dinamiką. Didelė tarptautinė kompanija užsidaro savo ketvirtinį ,,hedge‘‘, kuriuo draudėsi nuo valiutų svyravimo rizikos versle EURUSD poroje. Tai pati likvidžiausia pora, tačiau jeigu apyvarta buvo labai didelė, tai gali įtakoti kainą rinkoje ir kitų rinkos dalyvių elgesį rinkoje ateityje. Žodis ,,ateityje‘‘ turi skirtingą reikšmę skirtingiems dalyviams. Tarptautinei kompanijai tai asocijuojasi su pusmečiu ar metais, tuo tarpu tarpbankiniam dileriui, kuris veikia aktyviai, tai reiškia minutes, valandas ar dienas. Valiutų rinkos yra dinamiškos ir sekti trumpo periodo grafikus yra svarbu. Kadangi pasiūla ir paklausa yra tiek priežastis, tiek pasekmė rinkoje, santykis tarp spekuliacijų ir ekonominių fundamentalių duomenų nėra vienareikšmiškas. Ekonominė teorija teigia, kad rinkos eliminuoja ,,spekuliatyvų‘‘ perteklių ir atstato pusiausvyrą. Vis dėlto, reikia suvokti tai, jog pusiausvyra yra judantis tikslas. Jeigu spekuliatyvus perteklius yra išilgėjęs, tuomet pusiausvyra bus irgi pasikeitęs tikslas. Kitaip tariant, ekonominė fundamentika judina rinkos kainą ir tai sukuria spekuliatyvų perteklių. Priimant šią koncepciją, reikėtų priimti ir tai, kad spekuliatyvus perteklius gali įtakoti ir ekonomines naujienas/fundamentiką. Tokiu būdu esu sukūręs savo rinkos matuojamų judėjimų/projekcijų sistemą nagrinėjant price action. Rinka yra linkusi grįžti prie pusiausvyros taško, o mūsų tikslas, jausti, kur pusiausvyros taškas yra.

Spekuliatyvūs valiutų kursų ciklai:
I fazė. Pagrindiniai svarbiausi rinkos dalyviai supranta, kad valiuta yra pigi/pervertinta ir pradeda pirkti/parduoti stabiliomis porcijomis, o tai sukuria valiutų rinkos tendenciją.
II fazė. Kuo ilgiau tendencija tęsiasi, tuo daugiau spekuliatyvi ji tampa. Daugėja ir daugėja spekuliantų rinkoje esamoje tendencijoje.
III fazė. Kuo ilgiau tendencija tęsiasi – kyla/krenta, tai ilgainiui pradeda sukurti ekonomines problemas/pakilimą. Tai padrąsina pagrindinius rinkos dalyvius uždaryti savo pozicijas.
IV fazė. Kurį laiką spekuliatyvūs srautai daugiau įtakoja rinką nei pagrindinių dalyvių pozicijų fiksavimasis (pvz, spekuliantai perka toliau, pagrindiniai uždarinėja, tačiau tendencija vis dar kyla). Tai dar labiau pablogina/pagerina ekonominę būklę ir priverčia spekuliantus kapituliuoti ties aukščiausiu/žemiausiu tendencijos tašu. Valiutų pora apsisuka.

Parengė: Dainius Šilkaitis